Išvariau šiąnakt į Kernavę medžiot pašvaistės, prie to paties dar pamačiau krentančių žvaigždžių, o randomly sutikta kompanija dar ir kanklėmis grojo bei arbata pavaišino. Vėsi, graži naktis
Kai žmonės postina kokį nuotykį ir vartoja neveikiamąją rūšį, man dažnai dingsta noras domėtis tuo toliau.
Pora pvz:
“Pabūta savaitgalį Paryžiuje”
“Sugrįžta į saulėtąjį ofisiuką”
“Paragauta itališkos virtuvės”
“Nueita sudeginti kalorijų”
Kodėl nesuasmeninti ir procedūrinti?
Nepatenkintas Bolto vairuotojas buvo, kad 8 dėžes į jo bagažinę sudėjau - jam reikėjo 1min palaukt ir sėdynę atlenkt.
Kelionės gale atsiprašiau už nepatogumus, o jis šovė: "Daugiau nebekvieskit manęs".
Nepaklausiau, ar jis čia karjerą užbaigė, ar Bolte blacklistint jau galiu.
Darau Sizifo darbą. Kažkas ofise atviroje erdvėje per iPadą pastoviai paleidžia Rumoursų-Salento vėmalinį miksą, aš vis ateinu ir jazzo uždedu. Ir taip du kartus dienoje.
Seniai jau ką bepostinau, tai ta proga, keletas kadrų iš nuotykių Dzūkijos miškuose praėjusį savaitgalį. Supratau, kad pasiilgau miško šlamesio, įsimerkimo vėsiame upeliūkštyje, tyro oro ir šiaip ramybės
Portugalai savo kalboje turi žodį “Saudade”, kuris apibūdina jausmą, apimantį ilgesį, melancholiją ir nostalgiją žmogui, objektui ar įvykiui. Nebuvau Portugalijoje, bet jaučiu stiprų ryšį su tuo jausmu, tad padariau apie tai laidą. Muzika ir filosofijos: https://t.co/R6KbDpVcAS
Nelengva buvo žiūrėti "Žmogus, kuris miega" ir atsigauti pasibaigus titrams. Intensyvi avangardinė ir egzistencialistinė abstrakcija apie vienatvę ir abejingumą, kaip pamažu atsiskiri nuo tave supančio pasaulio ir paskęsti savajame. Dar galit pamatyt Skalvijoj šį sekmadienį.
Nežinau kaip, bet ką tik skalbenkėje radau 2021-ųjų vasarą per grojimą pamestą ir jau palaidotą USBą.
Vis dar veikia, o contentas margas:
- 20GB prarastos muzikos
- Pakso apkaltos prezentacija seminarui
- Pakistanietiškų karbonadų receptas