@boreddeleuzian@blakademik Yes I agree. Deleuze has nothing to do with Marxism. It’s a left-Nietzschean project. It’s very important in my view to be honest about that difference. D&G is leftism without Marx. And I find it infantile and reactionary.
„Freudas, o vėliau ir Lacanas, atliko kelis esminius žingsnius: jie demistifikavo, denatūralizavo ir desubstancializavo nesąmoningumo sampratą. Nesąmoningumas nebemąstomas kaip kažkas paslaptingo, kaip „tamsioji žmogaus pusė“, kaip biologiniai instinktai, kaip „šešėlis“ ir t. t.“
„Marxas pragare“ nūdien pasireiškia dvejopai: tiek kaip šio teoretiko aktualizacija kapitalistinio destruktyvumo pasekmių kontekste, tiek kaip „marksologinės“ intencijos parodyti, kad Marxo „Kapitalas“ yra struktūriškai modeliuotas pagal Dantės „Pragarą“.“
„Kol šiek tiek tenka atsitraukti nuo tekstų rašymo, šis – beveik trisdešimtasis – tinklaraščio įrašas, kaip jau daryta ir anksčiau, yra juodai baltos analoginės fotografijos ekspozicija.“
https://t.co/sbmBno2zr9
„Tikrasis temporalusis Hegelio filosofinės sistemos modelis yra „jokios ateities“ – žinoma, istorija nesibaigia ir tebesitęsia, bet tolimesnė eiga ir kryptis priklauso tik nuo mūsų pačių. Tad materialistinis Hegelis neišvengiamai yra Hegelis be ateities.“
https://t.co/NAF1BOtMAx
„Šiame įvade aptarti faktoriai (investicija į viltį kaip mesianistinė teologija ir fatalistinė transcendencija) yra pagrindiniai šio tekstų ciklo riboženkliai, visoje eigoje susikirsiantys su vilties-nevilties perskyros ir pesimizmo klausimo svarstymais.“
https://t.co/Mzrgvyit0D
„Tikslas yra konceptualizuoti realybę, tačiau, kadangi realybė neišbaigta, konceptualizacija irgi kažko stokos. Kitaip tariant, nors esame realybės dalis, mes niekad „iki galo“ su ja nesutampame. Todėl ir pati teorija fundamentaliai negali būti išbaigta.“
https://t.co/YfVVdjVPdH
Straipsnių trilogija „Balardizmo fenomenas“ – jau pasiekiama:
1. Kasdienis balardizmas
https://t.co/txbxxpIF1r
2. J. G. Ballardas kaip teoretikas
https://t.co/npKfrWecKV
3. Balardiškoji modernybė
https://t.co/0Pz2M53AhM
„Jeanas Baudrillard’as teigia, kad J. G. Ballardo visatoje „kūnas atsiverčia į save patį ir, kaip kai kurios topologinės erdvės, nebeturi nei vidaus, nei išorės“. Šioji mintis primena psichoanalitiko Jacques’o Lacano mėgtą Kleino butelio topologiją.“
https://t.co/0Pz2M53AhM
„Į J. G. Ballardą, bent jau analizuojant šiame straipsnyje aptariamą „betono trilogiją“ („Avariją“, „Betono salą“ ir „Aukštnamį“), nepakanka žvelgti tik per meninę ir estetinę prizmę. Šio rašytojo generuojama svarba gerokai pranoksta literatūros lauką.“
https://t.co/npKfrWecKV
„Tekstas „Balardizmo fenomenas“ bus padalintas į tris dalis. Ši, pirmoji, yra skirta tam, ką galime pavadinti kasdieniu balardizmu. Tai – estetiniai, buitiniai ir spontaniški įspūdžiai, kuriuos galima susieti su J. G. Ballardo knygose kuriamu pasauliu.“
https://t.co/txbxxpIF1r
„Marksizmas yra rekursyvus dėl to, kad rekursyvia funkcija išsiskiria tiek jo idėjinė genezė (vokiškasis idealizmas), tiek pagrindinis jo kritikos ir analizės objektas – kapitalizmas. Rekursyvumas yra kertinė modernybei būdingos imanencijos ypatybė.“
https://t.co/3MEY6Yeph4
„Ideologija negali būti aiškinama kaip visiškas ir nepataisomas „kliedesys“ (arba „klaidinga sąmonė“). Ideologija yra būtinoji ir struktūriškai apspręsta iliuzija, kuri moderniojoje visuomenėje negali būti panaikinta – ji gali būti tik transformuota.“
https://t.co/KZMfxA1fEQ
„Pirmasis „Abstrakcijos Realybės“ sezonas baigtas. Kuriam laikui tenka atsitraukti, nes laukia keli neatidėliotini darbai – neįkvepiantys, bet neišvengiami. Šis – dvidešimtasis – tinklaraščio įrašas yra juodai baltos analoginės fotografijos ekspozicija.“
https://t.co/MNRVM2Ri6N